Tarp X Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms besirengiančių tūkstančių tautiečių yra ir keliolikos milijonų gyventojų megapolio Maskvos lietuviai, kurių Rusijos sostinėje gyvena apie 3000.

Tiesa, iš tų 3000 tautiečių aktyviai lietuvių bendruomenės veikloje dalyvauja tik maža dalis.

Maskvos lietuvių kultūros bendrijos renginio akimirka.

Anot Maskvos lietuvių kultūros bendrijos pirmininkės pavaduotos Ritos Juozapaitytės, bendrijoje yra užsiregistravę 129 lietuviai, o aktyviai veikloje dalyvauja apie 50.

„Pagrindinai tai yra senjorų amžiaus žmonės, kurie į Maskvą atvyko Sovietų laikais“, – aiškino R. Juozapaitytė.

Prie Maskvos lietuvių kultūros bendrijos dar yra įsikūrusi jaunimo organizacija. Jos narių dauguma yra lietuviai, studijuojantys Rusijos sostinėje ir baigę mokslus žadantys išvykti.

„Pagrindinis mūsų bendravimas – valstybinės ir religinės Lietuvos Respublikos šventės, rengiamos bendrijoje ir ambasadoje“, – kalbėjo R. Juozapaitytė.

Birželį – Rusijos lietuvių žaidynės

Pirmųjų Rusijoje gyvenančių lietuvių sporto žaidynių akimirka.

Maskvos lietuvių bendruomenėje vyksta ir sporto renginiai – prieš metus Rusijos sostinėje įsikūrę tautiečiai užsimojo kasmet rengti atvirąsias Rusijos lietuvių sporto žaidynes. Surengti pirmąsias žaidynes bendruomenei padėjo Lietuvos ambasada, o varžybos vyko Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių vidurinėje mokykloje, tampančia vietos lietuvių kultūriniu centru.

Žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 100 Rusijoje gyvenančių lietuvių ir lietuvių kilmės sporto mėgėjų iš Maskvos ir aplinkinių regionų, taip pat J. Baltrušaičio mokyklos bendruomenės nariai, ambasados darbuotojai su šeimomis.

Lietuviai rungėsi krepšinio, stalo teniso, šachmatų, šaškių ir šeimų estafečių varžybose.

Šiemet Rusijos lietuvių sporto žaidynės bus skirtos Tėvo dienai paminėti ir taip pat vyks birželio pradžioje. Lietuviai žada dalyvauti trijulių krepšinio, šachmatų, stalo teniso ir šeimų estafečių rungtyse.

Medalių nesieks

Pirmųjų Rusijoje gyvenančių lietuvių sporto žaidynių akimirka.

Į birželio 30-liepos 2 dienomis Kaune vyksiančias Pasaulio lietuvių žaidynes Maskvos lietuviai deleguos 11 atstovų.

„Pagrindinė mūsų jėga – 12 jaunų sportininkų – atsisakė dėl laiko trūkumo. Jiems keliauti į Lietuvą sutrukdė egzaminai ar darbas, – pasakojo R. Juozapaitytė. – Į Kauną atvyks devyni senjorai ir dvi merginos. Dauguma mūsų delegacijos narių dalyvaus keliautojų sporto (šiaurietiško ėjimo) varžybose, du dalyviai rungsis šaudyme, du – badmintone, vienas – lengvojoje atletikoje. Medalių nelaukiame. Aš, buvusi profesionali sportininkė, gerai žinau, kad norint kovoti dėl medalių, tam reikia rimtai ruoštis bet kokio lygio varžybose.“

Be savo stipriausių sportininkų atvyksiančių maskviečių prioritetai šiek tiek kiti. Jie neslepia, kad sportas, varžybos šiuo atveju pasitarnaus galimybe apsilankyti gimtinėje, išgirsti kalbant lietuviškai, pabendrauti su vietos žmonėmis, tautiečiais iš viso pasaulio.

„Mums Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kaip ir dainų šventė, labiau yra puiki proga atvažiuoti į Lietuvą, kartu su kitomis komandomis dalyvauti  gražiame renginyje, aplankyti senąjį Kauną ir pabendrauti gimtąja kalba“, – Maskvos lietuvių prioritetus dėstė R. Juozapaitytė.

Žaidynės – nacionalinės svarbos įvykis

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra nacionalinės svarbos įvykis, jas globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be to, žaidynės yra įtrauktos ir į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimo renginių kalendorių.

Šių metų žaidynės yra jubiliejinės – dešimtosios. Pirmosios buvo surengtos 1978 metais Toronte, vėliau pasaulio lietuviai rinkosi Čikagoje (1983) ir Adelaidėje (1988), o nuo 1991-ųjų kas ketverius metus susitinka gimtinėje.

Šiemet žaidynių dalyviai išbandys jėgas 19 sporto šakų (badmintono, boulingo, futbolo, golfo, jėgos trikovės, kalnų slidinėjimo, keliautojų sporto, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio) varžybose.


Jei straipsnis patiko, kviečiame paspausti „Like“ ar pasidalinti!