Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga (ŠALFASS) – viena seniausių, stipriausių ir aktyviausių Lietuvių sporto organizacijų išeivijoje. Būtent ŠALFASS priklauso ir šiemet jau 10-ąjį kartą vyksiančių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių idėja.

Prieš porą metų JAV lietuvių sporto istorija „sugulė“ į Lituanistikos tyrimų ir studijų centro parengtą parodą.

Iš Vokietijos persikėlė į JAV

ŠALFASS ištakos veda į Augsburgą, pokario Vokietiją, kur 1947-aisiais įkurtas Vyriausiasis Fizinio Auklėjimo ir Sporto Komitetas (VFASK) sutelkiant sportui neabejingų mūsų tautiečių veiklą pabėgėlių stovyklose.

Didelei daliai emigrantų atsidūrus užjūryje, po poros metų VFASK persikėlė į JAV. Dar po 2 metų nutarta rengti kasmetines Šiaurės Amerikos lietuvių žaidynes, kuriose iki dabar varžosi stipriausi Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai – sporto mėgėjai.

1965 metais organizacija buvo pervadinta į dabartinę Šiaurės Amerikos Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungą. Per beveik 7 dešimtmečius besitęsiančią ŠALFASS istoriją organizuota dešimtys kelionių į kitus žemynus, Šiaurės Amerikos lietuvių krepšininkų rinktinė sėkmingai rungtyniavo Pietų Amerikoje, Australijoje, netgi Sovietų Lietuvoje, tinklininkės ne kartą puikiai kovojo prieš pajėgias Europos šalių komandas.

1978-aisiais ŠALFASS suorganizavo ir pirmąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurios įvyko Toronte (Kanada).

Ilgainiui ŠALFASS veiklą perėmė jau trečioji emigrantų karta. Šiandien 4 Sąjungos Centro valdybos nariai yra Lietuvoje gimę „trečiabangiai“, o kiti 4 – gimę JAV ir Kanadoje.

Tačiau pagrindiniai organizacijos tikslai nesikeičia – tiek neseniai atvykę, tiek Šiaurės Amerikoje gimę lietuviai per sportą ir kūno kultūrą įtraukiami į platesnę visuomeninę veiklą, skatinami išlaikyti tautinį paveldą, lankytis Lietuvoje ir burtis į lietuviškus atletų klubus, bendraminčių sportuojančių tautiečių grupes.

„Kaip taikliai yra išsireiškęs buvęs ŠALFASS pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus – dabar vienas svarbiausių mūsų visų tikslų yra „gyvosios lietuvybės“ išlaikymas išeivijos tarpe. To ir siekiame. Sportas kaip niekas kitas puikiai suvienija po visą pasaulį išsibarsčiusią „globalią Lietuvą“, todėl esu įsitikinęs, kad didžiausia išeivijos sportininkų organizacija taps vienu pagrindinių tiltų užsienio lietuvių ryšiams su savo gimtine, etnine Tėvyne. Ir ŠALFASS tam yra pasiruošusi“, – teigia dabartinis sąjungos vadovas Laurynas Misevičius.

Pats L. Misevičius į JAV išvyko prabėgus keletui metų po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. ŠALFASS jis vadovauja jau dešimtį metų.

Tarp 300 PLSŽ dalyviu iš Š. Amerikos yra ir šachmatininkų – šios intelektualios sporto šakos lietuvių varžybos rengiamos JAV sostinėje Vašingtone.

Į Kauną atvyks gausi delegacija

Dešimtosiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Kaune birželio 30 – liepos 2 dienomis ŠALFASS žada atstovauti virš 300 sportininkų.

„Kaune turėsime virš 10 sporto šakų atstovų, didžiausia, aišku, lietuvių sporto šakos Nr. 1 – krepšinio – dalyvių grupė. Bus 5 vyrų komandos, 2 moterų ir 3 vaikų (iš viso – 150 žaidėjų), su krepšininkais siejamos rimčiausios medalių viltys. Juk ne veltui Čikagos „Lituanica“ laimėjo pastarąsias trejas Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, o komandos branduolys išliko tas pats jau gal 15 metų. Vėjų miesto atstovai yra daugkartiniai ŠALFASS pirmenybių nugalėtojai, o pergalių seriją pratęsė prieš keletą dienų įvykusiose 67-osiose užjūrio pirmenybėse Hamiltone (Kanada). Medaliai ir laimėjimai, žinoma, visiems yra svarbu, dėl to juk sportininkai ir dalyvauja varžybose. Todėl ir yra fiksuojami rezultatai bei skelbiami čempionai ir prizininkai. Tačiau tokiose varžybose, kaip Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, svarbiausia yra vieningos bendruomenės dvasia, nes kiekvieną turnyrą ar dvikovą laimės lietuviai, visiškai nesvarbu ar iš Lietuvos, ar iš Amerikos, ar iš Anglijos, ar iš egzotiško sportine prasme Ekvadoro. Tokiuose renginiuose užgimsta draugystės, kurios tęsiasi ištisą gyvenimą, iš kartos į kartą. Joms nebaisūs jokie atstumai“, – kalbėjo L. Misevičius.

Šiaurės Amerikoje vyksta įvairios vietos lietuvių varžybos, kai kurios lietuvių komandos dalyvauja vietiniuose čempionatuose.

ŠALFASS organizavo jau 67 Šiaurės Amerikos lietuvių krepšinio turnyrus, kurie vyksta kartą per metus. Jau beveik 2 dešimtmečiai ŠALFASS kartu su Lietuvos ambasada Vašingtone taip pat organizuoja lietuvių komandų ir kitų diplomatinių atstovybių krepšinio turnyrą.

Pastaraisiais metais vis daugiau dalyvių sutraukia ŠALFASS stalo teniso pirmenybės. Neveltui ir į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes vyksta apie 20 stalo teniso mėgėjų iš Šiaurės Amerikos.

Kasmet vyksta ŠALFASS vaikų ir jaunių, taip pat suaugusiųjų ir senjorų krepšinio turnyrai. Šiemet jauniai rungtyniavo Mississaugoje (Ontario provincija, Kanada), 67-oji sporto šventė įvyko taip pat Klevo lapo šalyje – Hamiltone, o veteranai rinkosi Long Ailende.

Išugdė ir sporto žvaigždžių

Didelė Šiaurės Amerikos lietuvių bendruomenė yra išugdžiusi ir ne vieną išties rimtą, aukšto meistriškumo sportininką.

„Šiaurės Amerikos lietuvių bendruomenė per praėjusį šimtmetį išugdė dešimtis garsių sportininkų, pradedant pasaulio bokso čempiono niujorkiečiu Jacku Sharkey (Juozas Povilas Žukauskas), 4-ąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų reitinge užėmusiu Vitu Gerulaičiu, beisbolo žvaigždėmis Eddie Waitkumi ir Johnny Unitu, Amerikos futbolo gigantais Dicku Butkum bei Joe Jurevičiumi, kurį dar ir man teko ne kartą sutikti ŠALFASS… krepšinio turnyre ginant Klyvlendo „Žaibo“ senjorų komandos garbę. Kanados lietuviai pagrįstai didžiuojasi Klevo lapo šalies stalo tenisą į pergales vedusiu Jonu Nešukaičiu, kurio auklėtinių tarpe išsiskyrė ir jo dukros Violetta bei Gloria Nešukaitytės, NBA duonos ragavusiu buvusiu Kanados vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneriu Leo Rautiniu bei jo sūnum Andy, du kartus šios šalies šachmatų pirmenybes laimėjusiu Povilu Vaitoniu. Šį sąrašą galima būtų tęsti dar bent porą puslapių“, – didžiąvosi L. Misevičius.

Sportas užatlantės lietuviams padeda išlaikyti tarpusavio ryšius. Pačiam L. Misevičiui Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, jo prisipažinimu, yra keleto metų darbo įvertinimas.

„Man asmeniškai Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vainikuoja kryptingą ketverių metų darbą, kuomet stengiamasi suburti pajėgiausius Šiaurės Amerikos lietuvius sporto mėgėjus. Esu ŠALFASS delegacijos vadovas jau trečią kartą šių žaidynių istorijoje, labai malonu, kad šiemet gimtajame Kaune organizatoriai sulauks rekordinės mūsų delegacijos. Tai pats didžiausias visos organizacijos pastangų įvertinimas, o aš jau dabar jaučiuosi kaip devintame danguje. Manau, nesuklysiu pareiškęs, kad daugeliui išeivijos sportininkų mėgėjų dalyvavimas tokiame fantastiškame renginyje prilygsta Olimpinėms žaidynėms, į kurias papuola vos keletas labiausiai pasižymėjusiųjų. Kartą sudalyvavęs Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse to pasakiško jausmo neužmirši visą likusį gyvenimą“, – teigia jis.

Pastaraisiais metais vis daugiau dalyvių sutraukia ŠALFASS stalo teniso pirmenybės. Į PLSŽ atvyks beveik 20 stalo teniso mėgėjų būrys iš Šiaurės Amerikos.

Suprantama, JAV ir Kanados lietuviai negyvena vien sportu. O ir skirtingų kartų pomėgiai skiriasi.

„Lietuviški renginiai tiek JAV, tiek Kanadoje vyksta nuolat beveik visuose didmiesčiuose – juk mūsų Šiaurės Amerikoje priskaičiuojama apie milijonas. Sunku pasakyti, kurios kartos lietuviai mieliausiai dalyvauja tautinėse šventėse. „Dypukai“ sakyčiau aktyviausiai rėmė klasikinės muzikos ir bažnytines šventes, „pirmabangiai“ labai mėgdavo gegužines, piknikus, atidarė šimtus karčemų, o mano emigrantų karta labiausiai linkusi prie sporto. Man atrodo, kad beveik visuomet galioja viena ir ta pati taisyklė – kuo ilgiau žmonės gyvena už savo šalies ribų, tuo labiau juos traukia tautinė veikla. Tada jau nebe taip džiaugiamės tuo, ką svetimame krašte atradome, o vis giliau patiriame, ko netekome“, – svarstė L. Misevičius.

Jei straipsnis patiko, kviečiame paspausti „Like“ ar pasidalinti!